Norint išmokti galvoti kaip grafikos dizaineris reikėtų susipažinti su grafikos dizaino pagrindais.

Grafinio dizaino pagrindiniai elementai:
Linija. tai yra du taškus jungianti kreivė. Ji gali būti stora, plona, tiesi, kreiva, raityta, dantyta, banguota. Tai pat gali skirtis linijos spalva, tekstūra, ir stilius. Linijos naudojamos tiek iliustracijose, tiek tekstūrose ar šablonuose. Labai dažnai linija panaudojama kartu su tekstu kai norima pabrėžti tam tikrą žinutę, atskirti turinį arba sukurti nuoseklumą.

Figūra yra dviejų dimensijų plotas su tam tikromis ribomis. Figūros gali būti skirstomos dvi atskiras kategorijas. Pirmoji tai geometrinės figūros (trikampis, kvadratas, stačiakampis, penkiakampis, šešiakampis, daugiakampis, rombas, apskritimas ir t.t.) ir organinės figūros (netaisyklingos, laisvos formos figūros). Figūros yra esminė vizualinės komunikacijos dalis. Figūros gali padėti tekstą padaryti labiau organizuota, atskirti turinį, ar sudominti ir tiesiog padaryti turinį vizualiai malonų.

Forma tai yra figūra kuri perskėlė į trečia dimensiją. Elementarus pavyzdys kvadratas tapo kubeliu. Formos gali būti sukuriamos naudojant tokias grafinio dizaino technikas kaip šešėliavimas ir perspektyva. Šitaip sukuriama gylio iliuzija.

Tekstūra yra paviršiaus fizinė savybė. Tekstūros dažniausiai naudojamos fonuose, tačiau tekstūros panaudojima galima atrasti
šriftuose ar ikonuose.

Balansas yra vienodas vizualinio svorio paskirstymas. Kitaip tariant, kaip tam tikras grafinis objektas patraukia žiūrovo dėmesį. Balansą paveiktį gali daugybe dalykų įskaitant spalvos, dydis, kiekis ar negatyvi erdvė. Balansavimas reikalauja tam tikro intuityvaus pajutimo. Tai praktikos reikalaujantis įgudis. Simetriškas dizainas yra subalansuotas, nes yra vienodas iš abiejų pusių (o kartais net identiškas). Kiek sudėtingiau yra su asimetrišku dizainu kadangi reikia išdėstyti taip, kad dėmesys pasiskirstytu teisingai. Čia daržnai naudojama balansavimo auksine taisyklė – suskirtyti vaizdą į 3×3 tinklelį ir svarbiausius elementus pozicionuoti taip, kad jie būtu kuo arčiau sankirtos vietoje.

Vieni šie elementai atrodo gal ir nelabai kaip, tačiau juos kombinuojant gaunami iš ties akiai malonūs rezultatai.

Kompozicija.

  1. Artumas yra vizualios erdvės panaudojimas norint parodyti santykius tarp turinio elementų. Iš esmės tai reiškia, kad visus tarpusavyje susijusius elementus grupuoti. Tarp nesusisujusių elementų grupių turi matytis atskirtis. Pavyzdžiui vizitinėje kortelėje vardas, pavardė, pareigos yra vienas atskiras teksto blokas, o telefonas, el. paštas ir adresas kitas atskiras teksto blokas, grafiniai elementai būtų dar kitas atskiras teksto blokas.
  2. Negatyvi erdvė (angl. „Negative space/White Space“) tai labai svarbi kiekvienos kompozicijos dalis. Negatyvi erdvė tai tuščia erdvė tarp turinio elementų, teksto, linijų, ir net paraščių. Negatyvi erdvė padeda turinį suskirstyti į
    sekcijas, ir suteikia turiniui laisvės. Be negatyvios erdvės kompozicija atrodo perspausta ir nešvari.
  3. Lygiavimas yra elemetų išdėstymas vertikalioje ir horizontalioje padėtyje. Svarbiausia lygiuojant išlaikyti nuoseklumą. Geriausiai tai padaryti padeda įsivaizduojant
    ant turinio esantį tinklelį – nematomas linijas centruojančias kiekvieną tekstinį ar grafinį elementą.
    Lygiavimas yra svarbu, nes teisingai sulygiuotame turinyje yra lengviau orientuotis. Nesant nuosiakliam lygiavimui turinys atrodo chaotiškai ir neorganizuotai.
  4. Kontrastas reiškia, kad vienas elementas skiriasi nuo kito elemento. Kontrastas dėka galima lengviau pritraukti dėmesį, pabrėžti elementą arba parodyti svarbą. Yra daugybe strategijų kaip sukurti kontrastą naudojant teksto stilius, spalvas, dydžius, figūras, formas, vizualini svorį, ir t.t.
    Kontrastas yra glaudžiai susijas hierarchija. Hierarchija grafikoje yra vizualinė technika kuri gali padėti žiūrovui orientuotis turinyje. Kitaip tariant, hierarchijos dėka žiūrovas žino kur pradėti ir kur pabaigti. Tai yra padaroma naudojant skirtingus pabrežimo lygius. Norint, kad turinyje
    atsirastu hierarchija reikia nuspręsti kuriuos elementus norima, kad pastėbetų pirmiausia ir tada padaryti juos iššaukiančius.
  5. Pasikartojimas yra būdas sukurti nuoseklumą atkartojant tam tikrus elementus. Pavyzdžiui jeigu turinyje naudojama
    tam tikra spalvų paletė, ji turėtu būti naudojama visame turinyje. Jeigu pasirinktas tam tikras antraštės stilius, jis tai pat turėtu būti naudojamas visame turinyje. Tai yra daroma ne vien dėl estetinių priežasčių. Nuoseklumas palengvina turinio įsisavinimą. Taip yra todėl, kad esant nuoseklumui žiūrovas žino ko tikėtis, todėl nebesiblaško ir daugiau dėmesio skiria turiniui.

Spalvos.
Spalvos turi galią patrauktį dėmesį, pažadinti tam tikrą emociją, skleisti tam tikrą žinutę. Pirminės spalvos tai mėlyna, raudona, geltona. Jungiant šias spalvas gaunamos kitos spalvos: sujungus raudoną ir getloną išgauna oranžinė, sujungus geltoną ir mėlynna išgaunama žalia, sujungus mėlyna ir raudona išgauna violetinė. Toliau jungiant šias spalvas gaunami naujos spalvos. Galime gauti gelsvai žalią, rausvai oranžinę, ar melsvai violetinę. Šitaip išgaunamas spalvų ratas.

Atspalviai.
Sodrumas. Tai tam tikros spalvos intensyvumas – subtili arba ryški.
Vertė. tai kokia šviesi arba tamsi yra spalva.

Spalvų harmonija.
Monochromatic. Lengviausia spalvų harmonijos forumulė.
Tiesiog išsirinkite spalvą ir pakeiskite tos spalvos sodrumą ar vertę.

Analogous. Spalvinė formulė kuri naudoja spalvas esančias šalia pasirinktos pagrindinės spalvos.

Komplimentinė. Ši spalvinė formulė naudoja priešingas spalvas esančias spalvų rate.

Atskirta-Komplimentinė. Naudojamos priešingos spalvos gretimos spalvos.

Triadinė. Naudojamos spalvos kurios yra vienodai išsiskirsčiusios trikampyje.

Tetradinės. Naudojamos spalvos pasitelkiant kvadrato formą ant spalvų rato. Tai yra dviguba komplimentinės spalvų schemos formulė.
Geriausiai veikia kai viena spalva dominuoja, o kitos trys naudojamos akcentams.

Kartais viskas ko reikia tiesiog šiek tiek kontrasto, kad spalvos ‘nesipjautų’ tarpusavyje.

Identiteto kūrimas.
Internetinės parduotuvės, socialiniai tinklai, dienraščiai, laikraščiai, žurnalai, prekių pakuotės, etiketės, reklamos, dokumentai, vizitinės kortelės ir t.t. Prekiniai ženklai yra visur aplink mus yra prekiniai ženklai. Markė yra tai ką kiti žmones galvoja apie instituciją, įmonę, paslaugą ar produktą. Geras vizualinis įvaizdis gali būti labai įtikinamas. Ar jums nėra buvę taip, kad pasirinktumėte produktą vien dėl to, kad geriau atrodė.

Pagrindiniai vizualinio identito komponentai yra:
Logotipas. identifikuoja jūsų markę naudojant tam tikrą žymę, stilizuotą tekstą arba abu šiuos variantus. Efektyviausi logo yra paprasti ir lengvai įsimintini. Geras logo matysis tiek stambiu planu, tiek sumažinus.

Spalvos yra svarbios vizualinio identiteto dalis, nes jos sukuria tam tikrą vientisumą. Pagrindinės spalvos paprastai naudojamos logotipe. Kartais praplėsti vizualinio identiteto charakteriui naudojamos pridėtinės spalvos. Nereikėtų perdėti su spalvomis, nes tada dizainas palieka labai margas, neįdomus ir blaškantis.

Tipografija. Tai paprasčiausias tekstas. Nors ir paprasta vizualinio identito dalis, tačiau turinti ganėtinai daug įtakos. Vien pakeitus šriftą gali pasikeisti visas charakteris. Dauguma dizainų išrenka ne daugiau trijų skirtingų šriftų kasdieniam naudojimui.

Paveikslėliai tai ikonos, fotografijos ar kiti atvaizdai, kurių dėka suteikiamas šansas atskleisti savo vizualinį identitetą. Paveikslėliai atrenkami pagal spalvinę temą, ar vienodą subjektą, ar vientisą grafinį stilių. Prastas paveikslėlis gali sugadinti visą vizualinį identitetą.

Meniu